BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘eilės’ kategorija

dvylika kančių

2009-09-15

susmigus dvylikai adatų į panages
imu sapnuoti košmarus
trys jaunos moterys man pina plaukus
susmeigdamos į juos erškėčius

kasų vainikai pinasi per galvą
žiedai spygliuoti bado man akis
iš panagių jos traukia adatas
ir guodžia: “jos tavęs nepražudys”

kažkur į nugarą susminga pirmos trys
tai panieka, šaltumas, baimė
jos gelia lyg angis
nebesuprast man jau kur laimė

dar penkios sminga dešiniojon rankon
ir teka kraujas karštas lyg ugnis
man sako: “nenusigąsk, juk tai
vėl grįžtanti tavoji praeitis”

kitos trys sminga man į sielą
plaučius dusina šaltis jų gilus
akmuo prispaudžia man krūtinę
nebepateks joks oro gurkšnis, net troškus

ir štai jauniausia duria paskutinę
nepagailėdama kitų akių
į širdį smeigia adatėlę sidabrinę
mažiausią iš dvylikos kančių

bet ši susminga man giliausiai
nelyginant aštriausių peilių žvangesys
ir miršta manyje gyvybės paskutinis lašas,-
tai mano meilės atspindys

Rodyk draugams

Ten…

2009-09-06

Mėnulis duš į juodą sienų tinką,
Užšals du žvilgsniai paryčiui…
Mes basomis paminsim šlapią žolę
Ir pasiliksim viens kito prieglobsčiui.

Ten, kur naktim užmigdavo du žvilgsniai,
Telikdavo alsavimas gilus.
Kur žaisdavau ant tavo delno
Ir kur nelikdavo tarp mūsų paslapčių.

Rodyk draugams

sapnas

2009-08-20

Slepiu delnais akis pridengus,
Kad nematytumei kaip srūva iš jų dangūs.
Kad paslapties migla iškylanti, lyg siena
Skirtų tave - naktį ir mane - dieną.

Sapnuos paklydęs, tu ieškodavai manęs,
O aš nelyg pabėgusi, slepiuosi už tavęs.
Tikėdamasi: “Atsigręš jis ir suras, ko taip ilgai ieškojo”,
Bet tu tik išeini ranka numojęs.

Atodūsį vėl vejas vėjo šuorai,
Skandina žvarbiame ūke.
Ir tu atsigręžti. Vos vos, nenorom,
Bet aš pradingus tavo sapnuose.

Rodyk draugams

pokalbis su savimi

2009-07-05

Veduosi už rankos pačiupusi mažą mergaitę.
Ji klausia: “Kur tu eini?”
Mergaite, aš jau niekur nebeeinu.
Aš tik vedu Tave,
Tolyn nuo šitos sumaišties.
Per bėgius į tamsos klajones,
Į užmarštį, žydrus sapnus.
Vedu aš ten kur nebelaukia žmonės
Seniai išėjusio rudens.

Išeisi tu tamsion klajonėn,
Nebeieškosiu.
Anei man rudens.

Rodyk draugams

Tarp laiko ir garsų

2009-06-02

Noriu parašyt šimtus eilių beverčių,
Kad bent kart skaitytumei jas garsiai.
Kad nors retkarčiais nutrūkus stygoms
Varnos imtų klykaut, spygaut.

Ar bent kart išliejęs tušą tu matei
Kaip iš skausmo tyliai skamba nebūties varpai?
Kaip per ežerus tau brendant tykiai
Groja saulėm pasipuošę ajerai?

Gal tu kartais mėgsti nykia užgaidą tų vakarų,
Kai nutrūksta visos stygos ir pranyksta be garsų?
Laikrodukas muša ritmą, serga Dauno sindromu,
Nors ir niekas jo neprašo, sklendžia laiką tarp eilių.

Rodyk draugams

Vynuogė. Kvapas. Vanduo.

2009-05-24

Nuskuba lūpomis linas.
Triskart pabeldžiu į medį.
Nubėgus akių vandenims
Gimdau sapnus.
Vejasi… bėgabėgabėgabėgabėga.
Sustojo. Pasivijo. Sapnas.
Nurieda akmuo nuo akių,
Atsimerkiu. Girdžių, beldžia.
Į medį, į vandenį, į akis.
Nustojo…
Vėl užmiegu. Nebesiveja.
Sustoja laikas penkiomis valandomis
po vidurnakčio ankščiau.
Pabundu. Lininės lūpos.
Grublėta vynuogė.
Kvapnus linas.
Vandeningos akys.
Nebesapnuok.

Rodyk draugams

Naktinis laukimas

2009-05-02

Senais vakarais, kai ilgumos traukdavo
Sunkias ir šiltas balades,
Sėdėdavom mes prie paties aukuro
Ir klausdavom dangų, žvaigždes:
“Kada vėl nūnai mūs saulužė tekės,
Kada angelai mus į dangų pakvies?”

Dangus nutylėdavo lyg šaltas akmuo
Ir tamsiojoj mėlynėj užkaukdavo šuo.
Pasėmę rieškutėmis smėlio taures
Mes eidavom laukti baltos jaunaties.
Gal ji pasakys, gal jinai netylės:
“Kada vėl nūnai mūs saulužė tekės,
Kada angelai mus į dangų pakvies?”

Taip rymom per naktį tyliai, nekantriai,
Iškėlę į dangų akis neramiai.
Svaigina mus melsvo tamsumo dangus,
Žiūrėsim į jį kol gyvi žvilgsniai bus.

Rodyk draugams