BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘žvilgsnis’

niekada tavęs nepamiršiu nors ir būčiau už tai nužudyta

2009-10-30
Rugsėjo dvyliktą dieną parašytas įrašas nieko nebereiškia. Mano pažadai buvo absurdiški ir aš jų neišpildžiau. Žinojau, kad to nepadarysiu, bet tikėjausi, jog kažkam pažadėjus, bus stimulas išpildyti juos dėl kitų…
Prabėgo keturiasdešimt devynios dienos. Ryt bus penkiasdešimtoji, kai vėl pasinėriau į melancholiją nuo kurios nebegelbėja niekas. Prabėgo keturiasdešimt devynios dienos per kurias ašarų kiekį būtų galima matuoti kibirais, suvalgytą šokoladą dėžėmis, o praklausytų liūdnų dainų skaičių tūkstančiais. Atrodo prabėgo šitiek daug laiko, bet “…niekada tavęs nepamiršiu nors ir būčiau už tai nužudytas…”- skamba galvoje viena iš “Atikos” dainų melodija. Ir iš tiesų, nepamiršiu. Per tiek laiko nuskambėjo daug paguodžiančių žodžių ir ačiū tiems, kurie nepatingėjo mane išklausyti ir paguosti, bet.. tai nieko nepakeitė.
Vidų plėšo nežmoniški skausmai ir viskas primena tave. Tau patiko mano plaukų kvapas, bet verkiu ne dėl šampūno… Kai vėjas padraiko mano skrupulingai sušukuotus plaukus prisimenu, kaip sunerdavai savo pirštus man tarp plaukų. Tu mėgai mano švarkelį ir žinai, jis vis dar prisigėręs tavo kvapo. Kasdien grįžtu namo ir uodžiu tavo kvapą. Deja jis blėsta kaip ir tikėjimas.
Prisimenu kaip kalbėdavom apie bendrą ateitį, dabar visą tai prisiminus liūdnai nusišypsau… Sakei, kad mirsim senatvėje susikibę už rankų. Aš sakiau, kad mirsiu diena ankščiau tam, kad nereikėtų kentėti nė minutės. Bet prieš keturiasdešimt devynias dienas miriau, o skausmas vis nedingsta. Sakei, kad kartu mes galim viską… Mintyse nuaidi Ievos “mes kartu” akordai.
Šiandien vėl tai įvyko. Ta krūtinę plėšanti akimirka, kai pasibuvę su draugais visi išsiskirstom. Visi apsikabina, atsisveikina, o aš… žiūriu į tave ir net nenutuokiu kaip pasielgti. Žinau, kad jei būčiau tave apsikabinusi, būčiau prapliupusi raudoti, tačiau dabar graužiuosi.. praleidau šitokia progą užuosti tavo kvapą. Tapai man narkotiku, be kurio negaliu ištverti nė vienos dienos. Tai kaip persilaužimas narkomanui. Nesibaigiantis persilaužimas. Keturiasdešimt devynias dienas negavau narkotiko ir kuo toliau, tuo labiau nykstu.
Kartais sutinku tavo akis. Jos kažkur klaidžioja, bet retkarčiais sustoja ties manim. Vis tikiuosi jose išvysti ilgesio kupiną žvilgsnį. Tačiau neatlaikiusi veriančios tuštumos kas kartą nusuku akis, nesulaukusi atsako. Ko gero ir neverta jo laukti…
Jūs neturėjote to perskaityti, nes tai ne ta Ieva kurią jūs įpratę skaityti čia, bet tokia Ieva būna kai niekas jos nemato… Ir galbūt tu taip pat tai dabar skaitai, bet aš nenoriu to žinoti. Noriu žinoti kada nebepravirksiu tave prisiminus.

šį kartą nepamatysite įprasto atsisveikinimo, nes kito tokio įrašo nebus. Ieva

Rodyk draugams

Šokis

2009-07-21
Nuskambėjus pirmiems akordams susitinka du žvilgsniai. Kibirkščiuodami pagimdo akyse nušvitusias šypsenas. Žvilgsniai, lyg du magnetai vienas kitą traukia ir kūnai artėja.  Klausiama šypsena ir nepastebimas linktelėjimas galva.
Du kūnai susiglaudžia ir vėl atitolsta, taip sukurdami nepastovų, tačiau vientisą judesį. Judesio meną, kurį kiti vadina šokiu. Tačiau jiems, tai tik akimirkos susitikimas, kupinas aistros žvilgsnis, ritmingai judantys kūnai.
Aplink jos kojas pinasi suknelė ir.. jo kojos. Kitą vakarą ji jau matys kaip kelnės nuskuba paskui kitą sijoną, bet dabar tai nė motais. Ji nenuleidžia žvilgsnio ir degina jo akis tarytum ugnia. Atsitraukia ir vėl priglunda. Ir šitaip be atvangos, neatitraukdama rankų nuo objekto į kurį sutelktas visas jos dėmesys.
Jis uoliai stengiasi ją apglėbti, tačiau ši vis išpuola jam iš glėbio. Jis paslaptingai šypsosi ir žvelgia į nepažįstamosios akis, kolei ši jas nusuka.
Jis nustebęs paleidžia jos  kūną ir ši nuskuba jam nežinomais keliais. Dar mato kaip pakelėj jos klubai svyruoja nelyg aguonos. Niekas jos nesiveja ir ji nestabdoma dingsta už horizonto.
Dar viena aistringa šokio banga dužta atsitrenkusi į uolą ir tokios bangos jau nebebus. Bus kitos, tiek pat ir gal daugiau aistringos, o ši pasimirš kaip švelnus sapnas rugpjūčio naktį.

iki kito aistringo šokio - bangos dužtančios į uolą. Ieva

Rodyk draugams