BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘apgavystė’

veidmainės pažadas, tokia nebebūti

2010-01-05

Po truputį judėdamos į prieki, su sniegu ir lietumi, kava ir arbata, rogutėmis ir pačiūžomis, bei visais kitais malonumais ir nelabai prabėgo atostogos. Dar keletas tinginystės dienų ir vėl teks varstyti kabinetų duris ir stebėti aplinkui sėdinčius dar dvidešimt porų akių, kurios rytais užtinusios lygiai taip pat kaip ir tavosios. :)

O, bet, tačiau kol atostogos dar galutinai nepasibaigė, peržvelgsiu visa tai ką sugebėjau gero (arba blogo) nuveikti per tas dvi išganingas savaites, leidusias pailsėti nuo galvą perkraunančių darbų. :)

Prieš pat atostogas buvau nuėjusi į biblioteką ir pasiėmiau “Angelai ir demonai”. Su šiokiais tokiais tingulio intarpais beveik baigiau ją skaityti. :) Kadangi Kalėdos šventas metas, tai ir aš kaip gera mergaitė buvau nukakusi iki bažnyčios pašalti, pagiedoti ir visaip kitaip save priminti Dievui. :) Taip pat šiaip ne taip pagrandžiusi savo sąžinės indo sieneles aptikau keletą nuodėmių, tad dar ir išpažinties nuėjau, kad naujus metus galėčiau pradėti be dideliu “griekų”.

Dar vienas iš gerųjų darbų buvo tas, kad kartu su sesium vidury tamsaus, šalto vakaro iškilmingai nešėm laišką, kuris tikiuosi nukeliavo į Londoną pas mūsų linksmąją draugę Adimantę :) Taip pat buvo išsiųsta dar keletas laiškų rašytų mano ranka, tačiau ne mano pažįstamiems, o močiutės draugėms, tad kaip ir dar vienas geras darbas - pabuvau raštininke. :)

Tačiau pasitaikė ir netokių gerų darbų, o gal greičiau akimirkų, kai supratau ką daranti… Dažniausiai mano draugės buvo pratusios prie mano sarkazmo ir šiurkščių komentarų, nes.. juk aš tik juokauju. Bet vieną dieną gavau labai skaudų kirtį iš pašonės. Žmogus iš kurio visiškai nesitikėjau tokių žodžių, atvirai man pasakė: “Tu sugadinta gero gyvenimo”. Po to pasipylė ir kitų pastabos, jog aš per šiurkšti ir mano komentarai dažnai labai įžeidžia aplinkinius.

Dar viena iš mano blogųjų savybių atsiskleidė tuomet, kai siekiau šiokios tokios valdžios… Ir visai nesvarbu, kad buvau neteisi, savo nuomonę gyniau nagais ir dantimis, net žinodama, kad esu neteisi. Nes kaip gi tokia puiki kaip aš gali pasirodyti neteisi.

Visa tai man palengva atvėrė akis. Kuo toliau aš elgiuosi kaip auka, tuo labiau reikalauju iš kitų dėmesio, o po to juos netikėtai apšaukiu, jog man to dėmesio visai nereikia. Tai, vadinama dviveidiškumu (veidmainyste), o blog’o visuomenėje dar ir kališkumu. Kažkada pati tokias smerkiau, o štai dabar pati iš švelnios ir paprastos pavirtau kale. (stebiuosi, kad verčiasi liežuvis taip sakyti…)

Galbūt tai bus pažadas jau po Naujųjų, tačiau pasižadu, visiems, kurie skaito mano blog’ą: daugiau nebebūsiu tokia šlykšti, ar komentuodama kažkieno darbą, ar bendraudama su aplinkiniais. Tačiau nepažadu nusileisti ir prarasti savo nuomonės. :) Tiesiog pats laikas susigrąžinti keletą savo gerųjų savybių, o blogąsias palikti su senaisiais metais. :)

iki kito įrašo pranešančio apie pažadų pildymą. Ieva

P.S.
po 116 dienų vis dar ilgu. reikia JO.
http://www.youtube.com/watch?v=J2eCiRVYTUY

P.P.S.
nė pati nesuvokiu, kodėl čia modelių nuotraukos (kvaila kvaila Ieva), bet ačiū oh so chic :)

Rodyk draugams

nuosavos kaukės

2009-09-12
Dažnai man nutinka toks keistas dalykas… Kai kažkuo imu ir nusiviliu (arba nuvilia mane) stengiuosi viską padaryti 120% geriau. Nežinau ar tai koks nors “lyderio genas”, ar dar kas, bet esmė ta, kad taip yra. Visuomet pasistengiu atrodyti geresnė, kad parodyčiau savo vidinę stiprybę ir pasitikėjimą savimi, bet… Ar taip yra iš tiesų? Galbūt aš tik stengiuosi sudaryti tokį įvaizdį, tam kad save paguosčiau, jog nesu tokia beviltiška??
Štai ir vėl likau nuvilta. Šį kart merginos-ir-vaikino-susižavėjimo srityje. Ko gero šiek tiek banaloka, ar ne? Bet kadangi tai mano problema, ji man svarbi, o, bet, tačiau šį kartą (manau, kad išvis to nedarysite) apie tai neskaitysite. Grįžtam prie reikalo. Taigi, aš ir dabar nusprendžiau pasirodyti vienintelė, nepakartojama, etc. tam, kad įvykdyčiau sau kilusią piktą mintį (”Gailėsiesi, to ko netekai… velniškai gailėsiesi.”), dėl kurios dabar truputį graužiuosi ir už ją ant savęs pykstu.
Norėdama parodyti kokia aš šauni, ėmiau piktai mąstyti, kokia  pasistengsiu būti nepriekaištingai pasitempusi, graži, protinga, žaisminga, žavinga (ir visokia kitokia -inga). Nusprendžiau daugiau praleisti laiko rūpinantis savimi, pradėti bėgioti, pasistengti įgauti grakštesnes formas, bet taip pat priaugti keletą kilogramų. Tačiau ėmiau gilintis į savo pačios vidų ir supratau šį tą skaudaus… ši maža, sugniuždyta mergaitė tenori apsimesti nuostabia, tam kad niekas nesuprastų kaip ji blogai jaučiasi. Gležna ir nesaugiai besijaučianti mergaitė nori, kad ją kas nors globotų ir saugotų, nes jai nesaugu ir ji nepasitiki savimi, todėl ir stengiasi sudaryt “šaunuolės” įvaizdį.
Tas mane išgąsdino ir truputį nuliūdino, nes aš juk niekad nemėgau apsimetėlių, o štai dabar pati tampu tokia.

*Živilė Ba - Stop That Train

iki kito savo sielos gelmių nagrinėjimo. Ieva

P.S. šiandien labai linksmai ir greitai nukasėm bulves. Kalbėjom įvairiom temom ir sužinojau, kad turiu velniškai gražų antros eilės pusbrolį. :D

Rodyk draugams