BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

niekada tavęs nepamiršiu nors ir būčiau už tai nužudyta

Rugsėjo dvyliktą dieną parašytas įrašas nieko nebereiškia. Mano pažadai buvo absurdiški ir aš jų neišpildžiau. Žinojau, kad to nepadarysiu, bet tikėjausi, jog kažkam pažadėjus, bus stimulas išpildyti juos dėl kitų…
Prabėgo keturiasdešimt devynios dienos. Ryt bus penkiasdešimtoji, kai vėl pasinėriau į melancholiją nuo kurios nebegelbėja niekas. Prabėgo keturiasdešimt devynios dienos per kurias ašarų kiekį būtų galima matuoti kibirais, suvalgytą šokoladą dėžėmis, o praklausytų liūdnų dainų skaičių tūkstančiais. Atrodo prabėgo šitiek daug laiko, bet “…niekada tavęs nepamiršiu nors ir būčiau už tai nužudytas…”- skamba galvoje viena iš “Atikos” dainų melodija. Ir iš tiesų, nepamiršiu. Per tiek laiko nuskambėjo daug paguodžiančių žodžių ir ačiū tiems, kurie nepatingėjo mane išklausyti ir paguosti, bet.. tai nieko nepakeitė.
Vidų plėšo nežmoniški skausmai ir viskas primena tave. Tau patiko mano plaukų kvapas, bet verkiu ne dėl šampūno… Kai vėjas padraiko mano skrupulingai sušukuotus plaukus prisimenu, kaip sunerdavai savo pirštus man tarp plaukų. Tu mėgai mano švarkelį ir žinai, jis vis dar prisigėręs tavo kvapo. Kasdien grįžtu namo ir uodžiu tavo kvapą. Deja jis blėsta kaip ir tikėjimas.
Prisimenu kaip kalbėdavom apie bendrą ateitį, dabar visą tai prisiminus liūdnai nusišypsau… Sakei, kad mirsim senatvėje susikibę už rankų. Aš sakiau, kad mirsiu diena ankščiau tam, kad nereikėtų kentėti nė minutės. Bet prieš keturiasdešimt devynias dienas miriau, o skausmas vis nedingsta. Sakei, kad kartu mes galim viską… Mintyse nuaidi Ievos “mes kartu” akordai.
Šiandien vėl tai įvyko. Ta krūtinę plėšanti akimirka, kai pasibuvę su draugais visi išsiskirstom. Visi apsikabina, atsisveikina, o aš… žiūriu į tave ir net nenutuokiu kaip pasielgti. Žinau, kad jei būčiau tave apsikabinusi, būčiau prapliupusi raudoti, tačiau dabar graužiuosi.. praleidau šitokia progą užuosti tavo kvapą. Tapai man narkotiku, be kurio negaliu ištverti nė vienos dienos. Tai kaip persilaužimas narkomanui. Nesibaigiantis persilaužimas. Keturiasdešimt devynias dienas negavau narkotiko ir kuo toliau, tuo labiau nykstu.
Kartais sutinku tavo akis. Jos kažkur klaidžioja, bet retkarčiais sustoja ties manim. Vis tikiuosi jose išvysti ilgesio kupiną žvilgsnį. Tačiau neatlaikiusi veriančios tuštumos kas kartą nusuku akis, nesulaukusi atsako. Ko gero ir neverta jo laukti…
Jūs neturėjote to perskaityti, nes tai ne ta Ieva kurią jūs įpratę skaityti čia, bet tokia Ieva būna kai niekas jos nemato… Ir galbūt tu taip pat tai dabar skaitai, bet aš nenoriu to žinoti. Noriu žinoti kada nebepravirksiu tave prisiminus.

šį kartą nepamatysite įprasto atsisveikinimo, nes kito tokio įrašo nebus. Ieva

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (14) | “niekada tavęs nepamiršiu nors ir būčiau už tai nužudyta”

  1.   Kami rašo:

    Beskaitant net širdelė suvirpėjo.

  2.   obuoliuke rašo:

    O man labai patiko.Aišku gaila. Bet man patiko minčių išdėstymas ir visa kita ;]

  3.   SkyPukuotuke rašo:

    nuostabus minčių išdėstymas. Patiko.

  4.   bbuciuke rašo:

    Apgailėtina situacija. bet, sakyk ką tik nori, nėra bloga. Man pamiršti Jo geras savybes padėdavo blogų savybių gausa.
    pilstant iš tuščio į kiaurą, pabaiga reiškia pradžią. :)
    Ir, damnit, nebežinau, kas yra nelaiminga meilė.

  5.   Ieva rašo:

    bbuciuke, yra labai kvaila mano savybė… aš stengiuosi paslėpti jo blogąsias savybes ir išryškinti gerąsias. jei kas nors pasakytų: “ei, juk jis vartoja narkotikus!” aš pateisinčiau, kad juk visiems visko pasitaiko, kas gi jų nevartoja ar pan..
    Ačiū už komentarus.

  6.   ambivalent rašo:

    po 300 dienų viskas baigiasi. Tikėk ir lauk tos trišimtosios.

  7.   bbuciuke rašo:

    Jei lauksi pabaigos, ji neateis. geri dalykai nemėgsta būti laukiami ir kviečiami, jie išdidūs, ateina, kai nesitiki. :)

  8.   Ieva rašo:

    ambivalent, 300 dienų? Aš nebeištveriu ties kiek yra, o tu kalbi apie 300…
    bbuciuke, man atrodo kiek optimistiška tai vadinti geru dalyku..

  9.   ambivalent rašo:

    Ei, aš ištvėriau, kodėl turėtum neištverti tu? :)

  10.   Ieva rašo:

    Kad ir kaip naiviai skambėtų, bet… jis ne toks kaip visi. Ir tai kankina labiausiai. Nemanau, kad sulauksiu ir 100-ios…

  11.   ambivalent rašo:

    Sulauksi. Pamatysi.

  12.   Tamagochi rašo:

    Jei nepaleisi praeities jausmų, tai nepadės nė 300, nė 900 dienų. Arba padės, bet po to jau pati savęs nebepažinsi.

    Taigi geriau nusišluostyti ašaras ir judėti toliau ;)

    P.S. iš pradžių pamaniau, kad čia TOS ievos blogas.

  13.   it girl rašo:

    tikrai kitokia, kitokia ieva nei aš įpratus matyti. skaudu skaityt, kad kenti. bet nuoširdžiausiai tikiuosi, kad viskas praeis. laikykis ir būk stipri (hug)

  14.   Ieva rašo:

    it girl, pasiilgau tavęs ir mūsų NUOŠIRDŽIŲ pokalbių… (hug)

Rašyk komentarą